Nemuno upės pasienio ruožo nuo Smalininkų iki Rusnės apžiūra

2015-06-18
20150617_102212_middle

            2015 m. birželio 16 d. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – Direkcija) organizavo tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelio E41 Nemuno upės pasienio ruožo nuo Smalininkų iki Rusnės apžiūrą.

 

            Apžiūroje dalyvavo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyresn. specialistė D. Domanskienė, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas T. Ladukas, L.e. Geodezijos ir kartografijos departamento direktoriaus pareigas J. Špūraitė, UAB „Aerogeodezijos institutas“ direktorius V. Tovenskas, direktoriaus pavaduotojas V. Kalenda, Direkcijos generalinis direktorius A. Ivanauskas, Kelių ir hidrotechnikos statinių priežiūros tarnybos viršininkas A. Rimas.

 

            Nemuno upės ruožo apžiūra buvo atlikta Direkcijos farvaterio ženklinimo laivu „Vytis“ (kapitonas S. Gintalas).

 

            Apžiūros metu buvo įvertinta vandens kelio, tame tarpe hidrotechnikos statinių (bunų), būklė, valstybės sienos ženklinimas, apsikeista informacija apie šių institucijų vykdomą veiklą bei nuomonėmis dėl bendradarbiavimo galimybių.

 

            Buvo pripažinta, kad nors vykdoma veikla yra skirtinga, tačiau Nemuno upė šias veiklas apjungia. Konstatuota, kad Direkcijos turimus Nemuno upės batimetrinius ir vandens kelyje esančių hidrotechnikos statinių (bunų) bei Nacionalinės žemės tarnybos  valdomus kartografinius duomenis galima apjungti ir parengti informatyvius vandens kelių žemėlapius su batimetrine ir topografine informacija.  

 

            Kadangi apžiūros dalyviai taip pat dalyvauja Bendros Lietuvos–Rusijos demarkavimo komisijos darbe, specialia įranga buvo atliktas laivo judėjimo farvateriu trajektorijos nustatymas, šie duomenys bus panaudoti įvertinant valstybės sienos teorinės linijos atitikimą esamai farvaterio vidurio linijai.

 

            Buvo atkreiptas dėmesys į tiltų ties Sovetsku būklę, pastebėta, kad naujasis tiltas Rusijos pusėje dar nėra užbaigtas, tačiau laivybai tilto angos parengtos, jos yra paženklintos. Geležinkelio tiltas taip pat laivybai kliūčių nesudaro, tačiau Karalienės Luizos tilto aukštis riboja aukštesnių laivų praplaukimo galimybes (pro šį tiltą galėtų praplaukti laivai ne aukštesni kaip 9 m esant žemam vandens lygiui, o potvynio metu – tik 3-5 m aukščio laivai). Tai yra viena pagrindinių kliūčių krovininės laivybos vystymui ir perspektyvoms (pavyzdžiui, atnaujinus krovininę laivybą maršrutu Klaipėda-Kaunas, atskirais laikotarpiais laivai galės būti pakrauti tik viena eile konteinerių).

            Visų institucijų atstovai sutiko, kad bendradarbiavimą tikslinga tęsti.

Daugiau nuotraukų

20150617_103446_thumb 20150617_104820_thumb 20150617_124331_thumb 20150617_133737_thumb 20150617_133913_thumb 20150617_134022_thumb 20150617_135032_thumb 20150617_135150_5_bestshot_thumb 20150617_135217_8_bestshot_thumb 20150617_135825_thumb Image_thumb